VU KHF filologų pasiekimai ir karjera

Žaidimų knygą vaikams parašė Lietuvių filologijos bakalaurė iš VU KHF

Šį pavasarį pasirodė Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos absolventės (tuo metu dar studentės) Dianos Jušmanovaitės knyga vaikams „100 būdų, ką veikti, kai neturi, ką veikti“. Šią knygą ji parašė atlikinėdama praktiką leidykloje „Terra Publica“. Džiaugiamės, kad leidyklos darbuotojai įvertino mūsų kolegės talentą, ir skubame ją pakalbinti. Pašnekesiui su Diana susitikome jaunimo itin mėgstamoje Kauno vietoje – Daugirdo amfiteatre. Gurkšnodamos kavą kalbėjomės apie literatūrą...

Nuotrauka filologų klubo „Aš Pats“

     Visai neseniai padėjai išleisti knygelę, skirtą vaikams. Joje rašoma, kaip turiningai praleisti laisvalaikį. Papasakok, kaip gimė ši idėja.

Pavasarį atlikau praktiką leidykloje „Terra Publica“, kuri tuo metu pradėjo naują projektą, skirtą vaikų leidyklai „Debesų ganyklos“. Man pasiūlė parašyti keletą tekstų vaikams. Leidyklos darbuotojams patiko mano rašymo stilius. Idėjos autorė Kristina Rimkutė („Terra Publica“ projektų vadovė) paskambino ir pasiūlė būti visų knygelės tekstų autore.

         Knyga išsiskiria žaismingomis iliustracijomis. Ar teko bendradarbiauti iliustruojant šią knygelę?

Prie iliustravimo darbų neprisidėjau, bet buvau supažindinta su paveikslėlių idėja. Sunkiausia buvo tai, kad tekstus reikėjo parašyti taip, jog iliustratoriai suprastų, ką reikia nupiešti.

            Ar siūlydama vaikams 100-tą būdų, kuo užsiimti, prisiminei ir savo pačios vaikystėje labiausiai mėgtus žaidimus? Kurie iš jų yra šioje knygelėje? Ir kaip surinkai visus kitus užsiėmimus / žaidimus?

Nuotrauka filologų klubo „Aš Pats“

Gavau žaidimų, kuriuos reikėjo aprašyti, sąrašą, taigi pačiai ieškoti ar rinkti jų nereikėjo. Dalį aprašymų, kaip žaisti vieną ar kitą žaidimą, kūriau pati, o keletą verčiau iš prancūziškos literatūros. Iš jos į knygelę patekę užsiėmimai yra šiek tiek neįprasti ir gana sudėtingi, pvz., žaidimas „Statutėlės iš miltų“ ar plaustų darymas iš medžio drožlių kamščių.

Pačiai vaikystėje teko bent kartą sužaisti daugumą knygelėje surašytų žaidimų. Dažniausiai su draugėmis šokinėdavome per gumą arba žaisdavome „Chali chalo“, „Ali baba“.

           Atkreipiau dėmesį, kad aprašyti žaidimai yra ne tik pramoginio, bet ir ugdomojo pobūdžio, pavyzdžiui, žaidimas „Mano kambaryje tvarka“. Ar galėtum pakomentuoti šią knygos idėją?

Knygelėje parodoma, kad tvarkymasis ar rūšiavimas nėra bausmė vaikams. Tvarkytis galima įdomiai, tereikia noro pažvelgti į šį užsiėmimą šiek tiek kitaip.

            Knyga „100 būdų, ką veikti, kai neturi, ką veikti“ skirta vaikams, bet galbūt ir suaugusieji rastų joje jiems tinkančių užsiėmimų?

Suaugusieji galėtų žaisti, pavyzdžiui, „Kryžiukus-nuliukus“, „Sudoku“ ar susirinkę gamtoje „Karštą bulvę“, o namuose – susikurti mažą darželį ant palangės Vis dėlto knygelė orientuota į vaikų auditoriją. Ji moko vaikus naujų dalykų, o suaugusiems tai jau yra žinoma.

           Ar knygos rašymas padėjo realizuoti save kaip filologę?

Niekada neįsivaizdavau, kad pasirinkusi studijuoti Lietuvių filologiją, galėčiau rašyti knygas, ypač vaikams. Visada maniau, kad mano stiprioji pusė yra kalbotyra, tačiau paaiškėjo, kad labiau save realizuoti pavyksta literatūroje.

Kartais rašant trūkdavo idėjų, kaip paprastai pateikti tekstą, kad jis būtų nesunkiai suprantamas vaikui. Todėl studijų metu įgytos žinios, kurios praplėtė akiratį ir praturtino žodyną, labai pravertė šiame procese. Be to, rašant svarbu žinoti, kokią informaciją pateikti, kaip ją atrinkti, apipavidalinti.

           Kokią reikšmę Tau turi išleista knygelė?

Pirma parašyta knyga... Buvo labai smagu, kai pirmą kartą į rankas ją paėmiau. Artimieji ir draugai taip pat labai džiaugėsi šiuo mano pasiekimu. Nors pačiai dar kartais keista, sunku suvokti, kad parašiau knygą. Supratau, kad knygos rašymas yra didelis ir labai sunkus darbas. Ypač rašyti vaikams, kuriems skirta literatūra yra labai specifinė, reikia net išmokti galvoti kaip vaikui.

         Išbandei vaikų literatūros kūrėjos vaidmenį. Ar nesinori bandyti kurti ir suaugusiems? Galbūt jau turi idėjų?

Nuotrauka filologų klubo „Aš Pats“

Kaip minėjau, nemačiau savęs kaip rašytojos ir dar dabar neįsivaizduoju. Kol kas nežinau, ką galėčiau rašyti suaugusiems, nes nesu bandžiusi. Vis dėlto turbūt linkčiau prie vaikų literatūros. Manau, jei ir toliau rašyčiau vaikams, norėčiau rašyti lavinamojo pobūdžio knygeles, o ne grožinę literatūrą.

Kalbėdama apie išleistą knygą vaikams, mergina džiaugėsi, kad atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, nes, anot jos, tikrai ne visi sulaukia tokio pasiūlymo.

Nuoširdžiai linkime šiai jaunajai rašytojai tolesnės sėkmės!

Kalbino Aistė Varkulevičiūtė