„Kavos
ir žaidimų!“
Agnė Zakaravičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio albumo. |
Reklama... Reklama?
Reklama! Šį žodį galime ištarti įvairiomis intonacijomis. Viskas priklauso nuo
to, kaip mes reaguojame į pačią reklamą. Esame jai abejingi? Gal ji mus erzina
ar mes jos nesuprantame? O gal ja žavimės? Neatsitiktinai žymi Lietuvos
kalbininkė Irena Smetonienė savo monografiją, kurioje aprašo reklamos reiškinį,
ir pavadino tokiu skambiu pavadinimu „Reklama... Reklama? Reklama!“.
Kartą parsinešusi
nemažą pluoštą maisto produktus išbandyti siūlančių reklamų, kurios, noriu aš
to ar ne, vis tiek pateko į mano, kaip tikriausiai ir į kitų mano kaimynų,
pašto dėžutę, susimąsčiau. Kas slepiasi už tokio galingo žmonių įtikinėjimo
įrankio kaip reklama (kad reklama yra paveiki, rodo dideli jos mastai ir būdai,
kuriais ji „prasibrauna“ iki mūsų)? O slypi tikriausiai žūtbūtinis noras
įveikti konkurentus ir, žinoma, kuo daugiau parduoti. Įdomu, kokiais būdais to siekiama?
Pasirodo, reklamos
kūrėjai formuoja tam tikras vertybines nuostatas priskirdami jas reklamuojamam
produktui. O jei kuri nors šiandieniniam žmogui svarbi vertybė yra priskiriama
produktui, tai mums būtinai norėsis jį ir įsigyti. Pavyzdžiui, vienoje riešutų
reklamoje sakoma: „...išsirink skaniausią!“, „Planuok geriausią savo
laisvalaikį...“ Įdomus ir reklamos vaizdas: riešutų pakuotės slepia nuogų
merginų kūnus, fone matomi vaizdai iš vakarėlio. Ši reklama mums tarsi
diktuoja: „Valgyk ir pramogauk!“ Malonumas valgyti ir malonumas pramogauti,
netgi seksualinis malonumas reklamoje pateikiami kaip svarbiausios vertybės,
kurias reikėtų puoselėti, jomis gyventi. Tokio pobūdžio reklama yra palanki
terpė klestėti hedonistinėms vertybėms.
„Panem et circenses!“
(„Duonos ir žaidimų“)! – šaukdavo senovės romėnų tauta, Koliziejuje susirinkusi
pasižiūrėti gladiatorių kovų, dažnai pasibaigdavusių kruvinomis žudynėmis. Anuomet
imperatorius, norėdamas išlaikyti valdžią savo rankose, turėjo patenkinti
susirinkusios minios troškimus: duoti maisto ir pramogų. Ar neatrodo, kad XXI
amžiaus reklaminiuose tekstuose atkartojamas dar Antikoje gimęs malonumų kaip didžiausio
gėrio įsivaizdavimo archetipas? O reklamos užsakovas, norėdamas padidinti savo
pelną, kaip Romos imperatorius renkasi lengviausią pirkėjų valdymo būdą? Ne
veltui sakoma, kad užrašytos Antikos laikotarpiu gyvenusių žmonių patirtys tapo
palikimu visoms vėlesnėms kartoms. O reklamų kūrėjams siekiant gero ir greito
rezultato belieka pasitelkti jau seniai žmonijos pastebėtas ir išbandytas
gudrybes, jas patobulinti ir pritaikyti šiandieniniams poreikiams.
Įvairios posakio „Duonos
ir žaidimų!“ transformacijos labai populiarios maisto produktų reklamose:
dažnai yra siūloma dalyvauti loterijoje ir laimėti įvairių prizų, o kartais
įsigijus prekę, jau iš karto būname kažkuo apdovanojami. Svarbiausia – kuo
daugiau vartoti ir linksmintis. Štai kavos reklamoje senovės romėnų šūkis
„Duonos ir žaidimų!“ perkeičiamas į šūkį „Kavos ir žaidimų!“ Mat mums,
pirkėjams, siūloma ne tik įsigyti ir mėgautis skania kava, bet ir dalyvauti
žaidime ir galbūt laimėti dekoruotus indus kavai laikyti. O kas, jei šiuo metu
mums kavos pirkti tiesiog nereikia? Bet kaipgi nepasinaudojus galimybe
dalyvauti žaidime? Neišeina. Juk vilioja malonumas žaisti. O žaisti galėsime
tik nusipirkę kavos (ir net ne vieną pakuotę). Tad perkame.
Reklamų kūrėjų meniniai
sprendimai ir pasitelkiamos įtikinėjimo technikos žavi ir kviečia pasinerti į
svaigų reklamos pasaulį. Iš tyrėjos pozicijos analizuoti reklamos tekstą ir
vaizdą yra be galo įdomu. Vis dėlto patį vartotoją reklamose deklaruojamos
hedonistinės vertybės gali šiek tiek gąsdinti ir versti klausti: ar aš vis dar
toje Antikos šaukiančiųjų minioje ir kiek mūsų vis dar ten?
Kita vertus, gal ne reklama
(ar bent ne ji viena) formuoja mūsų vertybes, gal ji tik atspindi ir pasitelkia
savo naudai jau nuo amžių pradžios žinomas gudrybes?
Agnė
Zakaravičiūtė
Žurnalas „Ateitis“, Nr. 8
Žurnalas „Ateitis“, Nr. 8